Made in Italy

Pabandykite įsivaizduoti, kiek valandų reikia pasiūti viena porą batų. O kiek odos reikia, norint sukurti preciziškai išbaigtą ilgaaulį? O iš kiek dešimčių detalių susideda bato konstrukcija? Pabandykite įsivaizduoti, kokia vertybe dabartiniame pasaulyje laikoma šimtmečius (jeigu ne daugiau) iš kartos į kartą perduodamos avalynės siuvimo ir odos apdirbimo žinios bei technologijos. Arba tiesiog įsivaizduokite, kad jau trečią, penktą, o gal net septintą kartą skaičiuojantis prekių ženklas, kurio fabrike vis dar dirba dabartinio savininko ar dizainerio močiutė, avalynę gamina iki šios dienos. Nustebote? Net neabejojame. Ir, leiskite pridurti, kad niekas kitas, rodos, pasaulyje taip neatsiduoda avalynės gamybai kaip italai.

Untitled-2 copy 9 Darbas avalynės gamykloje Fermo mieste, Italijoje

Suskirstykime avalynės siuvimą į keturias skirtingas dalis:

  1. Odos apdirbimas;
  2. Siuvimo procesai bei technologijos;
  3. Padas ir jo savybės;
  4. Išskirtinis dizainerių braižas.

Pateiksime pavyzdį: „Ilgaauliui iš odos pasiūti reikia 160 valandų. Jų padui ir kulnui – apie 10 sluoksnių storos buivolo odos, o visos žaliavos iš Markė regiono, Italijoje, dar kitaip vadinamo „avalynės gamybos širdim“ – teigia dizaineris Rocco Pistolesi, kuriantis prekių ženklui „Rocco P.“. Dar pridėkime išskirtinį dizainerio braižą, gimstantį iš meilės džiazo muzikai, aistrą avalynei, tokias siuvimo technologijas kaip „Reverso“ (liet. „išvirkštinė“) ar „Sacchetto“ (liet. „voko formos“) bei tokius faktorius, kad kiekviena avalynės pora ne tik žymima autentišku numeriu (limituota gamyba), bet turi indentifikavimą nurodantį pasą – lustą ir autentiškumą žyminti ženklą „Made in Torre San Patrizio“.

Screen Shot 2016-04-25 at 2.41.49 PM.png Torre San Patrizio miestas Italijoje

linea.jpg Linea Marche fabrikas

Nuo pat žmonijos atsiradimo (dar Paleolito laikotarpyje) randami odos apdirbimo technikos požymiai ir įrankiai. Marie – Josephe Bossan savo knygoje „The Art of The Shoe“ rašo, jog oda priešistoriniais laikais buvo naudojama ne tik rūbams, bet ir apavui. Siekiant apsisaugoti nuo šalčio Alpėsi žmonės sumedžiotų gyvūnų kailiais gaubėsi pečius ir krūtinę, o siekiant apsaugoti kojas nuo stingdančios žvarbos siuvosi primityvius batus iš storos odos, kurių padai buvo dengiami palmių lapais, o vėliau tokį padą gaminosi iš medžio.

avalyne.jpg Alpėse rastas pirmykščių žmonių apavas

Odos rauginimas ir jos išdirbimas – vieni pagrindinių kokybiškos avalynės rodiklių. Senovės Babilone ir Persijoje paplitę odos paruošimo receptai pasakoja apie odos rauginimą aliejais, vynu, vandeniu, jaučių taukais, alūnų, ąžuolo gumbais. Tokie odos rauginimo būdai naudojami iki šiol kai kuriuose rytų šalyse. Net Homeras rašė, kad dar senovėje toks rauginimo būdas užtikrino odos apdirbimo paslaptis, o zomša buvo laikoma prabangos dalyku.

Senovės Romoje, remiantis istoriniai šaltiniais, buvo daugiausia pasiuvama apavo, o joje susiformavo ir savotiškas tik tam laikmečiui būdingas batų, krepšių, diržų, karinės atributikos stilius, vadinamas Romėniškuoju. Dėl savo ypatingos struktūros ir mechaninių savybių oda buvo plačiai naudojama karinėje pramonėje (gaminami šalmai, skydai, balnai ir pan.).

romeniski sandalai.jpg Romėniško stiliaus sandalai

Tradicijos

Italų, ispanų, prancūzų avalynė vertinama ne tik dėl kokybės ir dizaino, bet ir dėl siuvimo technologijų. Tokios siuvimo tradicijos kaip „Goodyear Welt“, „Sacchetto“, „Sol California“, „Tubolare“ arba „Reverso“ naudojamos iki šiol. Laszo Vasso ir Magdos Molnar knygoje „Handmade Shoes for Men“ teigiama, kad nors kai kurios siuvimo technologijos sukurtos daugiau nei prieš 140 metų, jos naudojamos iki šiol. Pavyzdžiui „Reverso“ technologija, siuvama išvirkštiniu būdu vėliau odą išverčiant vandenyje, o „Goodyear Welt“ vertinama dėl ypatingų hidroizoliacinių savybių.

robert c

Untitled-2 copy

Untitled-2 copy 2

gamyba

blue.jpg Avalynės gamyba: nuo eskizo iki gamybos

Dizaineriai ir gamintojai didelį dėmesį skiria preciziškam avalynės užbaigimui: oda kruopščiai karpoma ir dažoma, klijuojama ir siuvama rankomis, poliruojamas kiekvienas batas ar jo dalis atskirai. Net ir novatorišką, šiuolaikinį ar futuristinį avalynės dizainą siūlančios avalynės kompanijos ir joms kuriantys dizaineriai, visų pirma, vadovaujasi ilgamete patirtimi ir puoselėja gamybos bei siuvimo tradicijas. Tokie prekių ženklai kaip „Premiata“ ar „Robert Clergerie“ ne tik žinomi visame pasaulyje, bet yra ir avalynės istorijos dalis. Pavyzdžiui „Premiata“ dizaineris Graziano Mazza sukūrė kultinius Oksfordo tipo batelius be raištelių (ang. „Oxford lace-less“), o „Robert Clergerie“ mados namai įtraukti į Prancūzijos kultūros paveldo sąrašą.

Untitled-2 copy 4 Odiniai padai fabrike

Untitled-2 copy 7.jpg Odos pynimo procesas

Untitled-2 copy 6.jpg Poliravimo procedūra atliekama rankomis

Untitled-2 Premiata klasikiniai vyriški batai be raištelių  – tikra klasika

Kokybės ir komforto garantas

Šiuolaikiniame technikos išsivystymo amžiuje atsiranda naujos technologijos ir įranga, kurios sudaro sąlygas pasiekti didelę gamybinę spartą ir našumą. Kiekvienais metais atsiranda vis naujų odos pakaitalų, kuriais bandoma imituoti brangiai kainuojančią natūralią odą. Tačiau dirbtinė oda niekada savo fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis nepakeis natūralios odos. Batuose, kurie pasiūti iš dirbtinės odos, nekvėpuoja pėda ir taip neužtikrinama termoreguliacija (koja prakaituoja arba šąla), tokia medžiaga greit plyšta, trūkinėja, negarantuojamas ilgaamžiškumas. O vienas nemaloniausių faktorių – nuo drėgmės batai kiaurai permirksta.

Pasak ortopedų, reikėtų atsisakyti avalynės iš sintetinių medžiagų dėl nuospaudų atsiradimų, kojų nagų transformavimosi, tarpupirščių įtrūkimų ar net grybelio atsiradimo. Batsiuvyste garsėjantys Italijos verslininkai, batsiuviai, dizaineriai atkreipia dėmesį, jog kai kurie Kinijoje gaminami batai kainuoja net mažiau nei oda, kurios reikia itališkai avalynės porai pasiūti.

Tokios odos, kaip elnio, briedžio, pekario, arklio, kengūros ir pan. pasaulyje vertinamos ne tik dėl išskirtinės struktūros, bet ir dėl ilgaamžiškumo. Pavyzdžiui, pekario ir elnio odos itin minkštos, elastingos, plonos, bet pagal savo mechanines savybes pirmauja tvariausių odų penketuke.

Padas. Ilgaamžiškumas ir komfortas

Kodėl avint vienus batus galime lakstyti visą dieną, nepaisant to ar tai aukštakulniai, smailianosiai ar klasikiniai žemakulniai batai, o apsiavę kitus – jau po valandos jaučiame nuovargį, kojos tinsta, sunku judėti? Vienas iš atsakymų – tinkamas padas. Pavyzdžiui, vidutiniškai judant žmogaus pėdai per dieną tenka atlaikyti kelių tonų krūvį.

Odinis padas – privalumas. Avalynė su tokiu padu pasižymi termoreguliacinėmis savybėmis, užtikrinamas šimtaprocentinis komfortabilumas, ilgaamžiškumas, lengvumas. Nemažai trečiųjų šalių gamina avalynę iš priklijuojamų, keliasluoksnių padų. Tokio tipo padai nuo drėgmės ar šalčio atsiklijuoja ir skyla. Italai, ispanai ir prancūzai padų gamybai naudoja lieto pado technologiją (vienalytė technologija). Vienas žinomiausių padų gamintojų pasaulyje – italų kompanija „Vibram“.

„Vibram“– unikalios struktūros, medžiagos ir išskirtinėmis mechaninėmis savybėmis pasižymintys padai. Kompanijos įkūrėjas pagamino tokio tipo padus, kurie užtikrina stabilumą, tvarumą, sukibimą. Pradžioje tokio tipo padai buvo naudojami tik alpinizmui skirtiems batams. O šiandien tokie padai naudojami ne tik kalnų, bet ir žiemos bei vandens sporto, žvejų, bėgikų ar kasdieninei avalynei. Taip pat sparčiai taikoma dizaineriams kuriant avalynę ne tik dėl „Vibram“ pado technologinių savybių, bet ir dėl to, kad dėl technologinių savybių juos galima sukurti unikalius. Toks padas – ilgaamžiškumo ir kokybės garantas.

vibram VIBRAM padas

„Vibram“ padų privalumai:

  • šimtaprocentinis tvarumas trinčiai, smūgiams;
  • atsparumas šalčiui ar temperatūrų pokyčiams (lietus, sniegas, ledas, kaitra ir pan.);
  • komfortabilumas;
  • lengvumas;
  • sukibimas (apsauga nuo slydimo);
  • ilgaamžiškumas.

MG_0164_2048x2048 Premiata vyr. batas su VIBRAM padu

Gamyba ir ekologija

Odų išdirbimo įmonės įsipareigojimai (taršos integruota prevencija ir kontrolė) yra būtini geros veiklos aplinkos apsaugos požiūriu sąlyga. Senuosius odos išdirbimo metodus ir technologinius būdus puoselėjantys gamintojai laikosi šios kontrolės. Tad nepakanka įdiegti tik naujausias technologijas, odos perdirbimo būdus, labai svarbu, kad būtų gerai ūkininkaujama. Vienas iš pagrindų geram darbui užtikrinti yra žinios apie žaliavas, jų sąnaudas, panaudojimą, kiekius ir jų poveikį aplinkai.

ekologija.jpg Oda + ekologija

Avalynės kokybės garantas – kokybiškai ir natūraliai išdirbtos odos. Vieni iš rodiklių tai: natūralūs raugikliai, ekologiški aliejai, impregnavimo medžiagos, natūralūs neaerozoliniai dažikliai ir pan. Tad kompetetingi odos apdirbimo atstovai vadovaujasi šiomis nuostatomis:

  • aplinkai kenkenčias pagrindines ir pagalbines chemines medžiagas pakeisti kitomis, mažiau kenksmingomis cheminėnis medžiagomis;
  • atsakingai vadovauti odų išdirbimo įmonei, t.y.: žinoti, kokios medžiagos naudojamos procesų metu (taip pat įvertinti kitur paruoštas, tiekiamas medžiagas);
  • naudoti apdailos priemones su nedideliu kvapiųjų medžiagų kiekiu;
  • naudoti natūralius dažus;
  • naudoti mažiau druskų;
  • mažinti arba visiškai atsisakyti cheminių medžiagų;
  • emisijų į orą sumažinimas;
  • optimizuoti riebalų pašalinimą šlapiu būdu;
  • energijos taupymas.

ES tarptautinėms rinkoms tiekia didžiausią kiekį išdirbtos odos. Pagal odos išdirbimo įmonių skaičių, dirbančių žmonių skaičių, gamybos apimtis ir apyvartą Italija pirmauja Europoje. Ši šalis išdirba 15% pasaulio ir 65% ES galvijų ir veršiukų odos, o po jos seka Ispanija kartu su Prancūzija.

Didžioji dalis įmonių yra šeimos verslo įmonės, turinčios ilgametes tradicijas. Svarbiausia ES odos išdirbimo įmonių realizavimo rinka yra avalynės pramonė, jai parduodama pusė visos produkcijos.

Europos Sąjungos avalynės gamintojo kainą taip pat didina higienos, aplinkosaugos reikalavimai. Žmogus, pirkdamas ne Europos Sąjungoje pasiųtus batus, deja, nepagalvoja, kad į kainą neįskaičiuojama aplinkos apsaugos ar taršos mažinimo mokesčiai. Didžioji dauguma, pirkdami avalynę iš trečiųjų šalių, mažai žino apie prekės odos kokybę, mechanines padų savybes ar gamintojo ir ekologijos santykį. Pavyzdžiui skandinavų ir vidurio Europos pirkėjas domisi ir prioritetą skiria kokybei, ekologijai (kokiomis sąlygomis pagamintas produktas) ir gamybos būdui. Lietuvoje ir Baltijos Šalyse ši tendencija irgi pastebima, kas džiugina.